Lietuvoje vis daugiau namų ūkių prabils apie šilumos siurblius kaip pagrindinį šildymo būdą. Dėl valstybės paramos, augančių dujų kainų ir didėjančio ekologinio sąmoningumo tūkstančiai šeimų investuoja į šią technologiją. Tačiau artėjant žiemai, specialistai perspėja – ne visi savininkai žino, kas laukia jų sistemų, kai temperatūra nukris iki ekstremalių žemumų.
Praėjusią žiemą kai kuriuose Lietuvos regionuose termometrai rodė beveik -25 laipsnius. Sinoptikai įspėja, kad ateinančiais metais galimi dar šalčiausi periodai. Būtent tada paaiškėja, ar jūsų šildymo sistema iš tiesų pajėgi susidoroti su iššūkiais – ar tapsite vienu iš tų, kurie šąla savo namuose ir skambina pagalbos tarnyboms.
Kodėl šilumos siurblys „nebeveikia” šalčiausiomis dienomis
Problema slypi pačioje technologijos esmėje. Šilumos siurbliai nekuria šilumos iš elektros energijos, kaip tai daro tradiciniai elektriniai radiatoriai – jie tiesiog „siurbia” šilumą iš lauko oro ir perkelia ją į vidų. Kai lauke šilta, tai itin efektyvu. Tačiau kuo šaltesnis oras, tuo mažiau šilumos jame lieka paimti.
Ribinės galimybės esant ekstremaliam šalčiui
Daugumos populiarių modelių specifikacijose nurodoma, kad jie efektyviai veikia iki -20 arba -25 laipsnių. Tačiau „veikia” nebūtinai reiškia „veikia efektyviai”. Realybėje šilumos siurblio našumas pradeda kristi jau ties -15 laipsnių. Kai termometras rodo -25 ar žemiau, kai kurie įrenginiai persijungia į avarinį elektrinį šildymą – o tai reiškia trigubai didesnes elektros sąskaitas.
Ką nutyli pardavėjai
Perkant šilumos siurblį, dažniausiai girdite apie COP (Coefficient of Performance) koeficientą – kiek šilumos energijos gaunate už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę. Pardavėjai mėgsta minėti skaičius 4 ar 5, kas reiškia, kad už vieną kilovatvalandę elektros gausite keturias ar penkias – šilumos. Skamba puikiai.
COP koeficiento paslaptis
Tačiau šie skaičiai galioja esant maždaug +7 laipsniams lauke. Kai temperatūra nukrenta iki -20, COP koeficientas kai kurių modelių sumažėja iki 1,5–2. O esant -30 laipsnių – dar žemiau. Praktiškai tai reiškia, kad jūsų „ekonomiškas” šildymas tampa beveik toks pat brangus kaip paprastas elektrinis.
Be to, ekstremalaus šalčio metu išorinis siurblio blokas gali apšalti. Sistema naudoja energiją periodiniam atitirpinimui – energiją, kuri kitur šildytų jūsų namus.
Kurie modeliai atlaikys Lietuvos žiemą
Ne visi šilumos siurbliai sukurti vienodai. Aukštesnės klasės skandinaviški modeliai projektuojami specialiai šiaurės klimatui ir deklaruoja veikimą iki -30 ar net -35 laipsnių. Jų kompresoriai ir šilumokaitčiai pritaikyti ekstremalioms sąlygoms.
Taupumas ar rizika?
Tačiau tokie įrenginiai kainuoja žymiai brangiau. Daugelis lietuvių, norėdami sutaupyti, renkasi pigesnius modelius iš Azijos gamintojų, kurių specifikacijos optimizuotos šiltesniam klimatui. Būtent šių sistemų savininkai rizikuoja labiausiai.
Prieš pirkdami, atkreipkite dėmesį į vadinamąją SCOP (Seasonal Coefficient of Performance) vertę – sezoninį efektyvumo koeficientą. Jis geriau atspindi realų veikimą per visą šildymo sezoną, įskaitant šalčiausius periodus.
Kaip apsisaugoti nuo šaltos staigmenos
Specialistai rekomenduoja keletą atsargumo priemonių, skirtų tiems, kurie jau turi šilumos siurblį arba planuoja jį įsigyti.
- Pirma – turėkite rezervinį šildymo šaltinį. Tai gali būti židinys, dujinis katilas arba bent keli mobilūs elektriniai šildytuvai. Ekstremalaus šalčio periodai Lietuvoje dažniausiai trunka tik kelias dienas, tačiau būtent tada rezervas gali išgelbėti situaciją.
- Antra – patikrinkite savo sistemos specifikacijas. Jei dokumentuose nurodyta minimali veikimo temperatūra -20 laipsnių, o sinoptikai žada -28, būkite pasiruošę problemoms.
- Trečia – reguliari techninė priežiūra. Tinkamai prižiūrimas šilumos siurblys veiks geriau net ir nepalankiomis sąlygomis. Prieš žiemą patikrinkite šaltnešio lygį, išvalykite išorinį bloką ir įsitikinkite, kad sistema neturi nuotėkių.
Ar verta nerimauti?
Svarbu suprasti kontekstą: -30 laipsnių šalčiai Lietuvoje yra reti. Per pastaruosius dešimtmečius tokie ekstremumai pasitaikė vos kelis kartus. Dauguma žiemų būna gerokai švelnesnės, o šilumos siurbliai jose veikia puikiai ir tikrai padeda sutaupyti.
Tačiau klimatas keičiasi nenuspėjamai. Tai, kas anksčiau buvo „kartą per dešimtmetį”, gali tapti dažnesniu reiškiniu. Protingiausias sprendimas – tikėtis geriausio, bet būti pasiruošusiam blogiausiam. Jei jūsų šilumos siurblys yra vienintelis šildymo šaltinis namuose – rezervinis planas nėra prabanga, o būtinybė.
Ar jūs jau pasiruošę artėjančiai žiemai? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
